Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro ekspertai teikė išvadas dėl 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto

Data

2018 02 02

Įvertinimas
1
Vasario 16-1(H-300).jpg

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, vasario 1-oji Lietuvos kriminalistinių tyrimų specialistų kalendoriuose pažymėta kaip šventė – tą dieną minima Lietuvos kriminalistikos pradžia, nes 1927 m. vasario 1 d. Kaune kriminalinės policijos sudėtyje pradėjo veikti pirmasis valstybinius kriminalistinius tyrimus atliekantis padalinys. Atkurtos Lietuvos šimtmečio metais kriminalistinių tyrimų padaliniai pažymi savo 91-ąsias įkūrimo metines. Minint šią dieną buvo pristatytas Lietuvos Nepriklausomybės Akto rašysenos tyrimas.

Lietuvos mokslininkų iniciatyva, būtent prof. dr. Liudo Mažylio, užduotis nustatyti, kas surašė 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, buvo paskirta Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Dokumentų tyrimo skyriaus rašysenos tyrimų ekspertams. Tyrimą atliko Viačislavas Litvinovas ir Žilvinas Ragauskas. Tyrimui atlikti buvo pateikti trys dokumentai: 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Aktas, 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Aktas vokiečių kalba ir 1917 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Tarybos pasirašyta deklaracija, pagal kurią Lietuva būtų buvusi susieta tvirta sąjunga su Vokietijos imperija.

Lietuvos istorikai norėjo sužinoti, ar visus šiuos tris dokumentus surašė vienas ar skirtingi asmenys. Būta įvairių diskusijų, kas surašė šiuos dokumentus. Buvo manančių, kad Nepriklausomybės Akto tekstą galėjo užrašyti pats dr. Jonas Basanavičius. Viena iš realesnių hipotezių buvo, kad 1918 m. Nepriklausomybės Aktą surašė Jurgis Šaulys, todėl tyrimui atlikti prof. dr. Liudas Mažylis pateikė Jurgio Šaulio laišką Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai, rašytą 1935 m.

Kadangi rašysenos požymiai per laiką kinta, Kriminalistinių tyrimų centro ekspertai, įvertinę gautus duomenis ir faktą, kad laiko skirtumas tarp tiriamųjų dokumentų ir lyginimui atlikti pateikto laiško yra 17−18 m., paprašė laiko požiūriu artimesnių lyginamųjų pavyzdžių.

Po paieškų archyvuose ir bibliotekose, buvo surasti ir Kriminalistinių tyrimų centrui pateikti tiriamąjį laikotarpį atitinkantys lyginamieji dokumentai, pvz., 1917 m. Jurgio Šaulio laiškas, kuris buvo rastas Martyno Mažvydo bibliotekos retų dokumentų fonduose.

Kriminalistinių tyrimų centro rašysenos ekspertai pirmiausia sprendė klausimą, ar visus tris dokumentus (Aktą, Aktą vokiečių kalba ir deklaraciją) parašė vienas ir tas pats asmuo. Tik atsakius į šį klausimą buvo sprendžiama, ar tiriamuosius dokumentus surašė Jurgis Šaulys.

Atlikę tyrimą Kriminalistinių tyrimų centro rašysenos ekspertai nustatė, kad rankraštinius įrašus, esančius pateiktuose tyrimui trijuose dokumentuose (1918-02-16 Nutarime (Nepriklausomybės Aktas), 1918-02-16 Nutarime (Nepriklausomybės Aktas vokiečių kalba), 1917-12-11 Deklaracijoje, 1-ame ir 2-ame lape), parašė vienas asmuo, tai yra Jurgis Šaulys.

Kriminalistinių tyrimų centro ekspertai džiaugiasi savo tyrimu prisidėję  prie istorinių žinių praplėtimo minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį.